Kartais atrodo, kad už degalus ar elektrą mokame panašiai kaip anksčiau, o parduotuvės kasoje suma vis auga. Ar tai tik įspūdis? Dažnai ne. Skirtingų prekių kainos kyla skirtingu greičiu, ir už to slypi aiškios priežastys. Tačiau svarbu pastebėti: tai priklauso nuo laikotarpio ir kiekvienos šalies situacijos, todėl kategoriškai teigti, kad maistas visada brangsta greičiau, negalima.
Maisto kaina turi daug sluoksnių
Degalų ar elektros kaina labai priklauso nuo vieno pagrindinio veiksnio: pasaulinių žaliavų kainų. Maisto kaina sudaryta iš daug dalių: žemės ūkio produkcijos, perdirbimo, pakuočių, transporto, šaldymo, darbo jėgos, prekybos maržų ir mokesčių. Jei brangsta kuri nors iš šių grandžių, brangsta ir galutinis produktas.
Darbo jėga ir paslaugos
Maisto produkcijos grandinėje yra daug žmonių darbo: laukuose, fabrikuose, sandėliuose, parduotuvėse. Kai kyla atlyginimai, kyla ir šių sektorių sąnaudos. Skirtingai nei degalai, kuriuos lemia daugiausia žaliava ir mokesčiai, maistas daug labiau „sudėtas iš žmonių darbo”.
Orai, derlius ir sezoniškumas
Maisto kainas veikia ir tai, ko neišvengiamai negalime kontroliuoti: sausros, šalčiai, ligos, derliaus svyravimai. Kai derlius prastas, pasiūla krenta ir kainos kyla. Tokie šokiai gali pasiekti parduotuvę per kelis mėnesius.
Energija maisto kainoje
Taip pat svarbu, kad energijos brangimas perduodamas į maistą. Trąšos, šildomi šiltnamiai, mašinos, šaldymas, transportas, perdirbimas, visa tai naudoja energiją. Todėl brangstanti energija ne iš karto, bet vėliau atsispindi ir maisto kainose. Kuras gali atpigti, o maistas dar ilgai išlikti brangus, nes sąnaudos „perkeliamos” per grandinę lėtai.
Kainos lipni žemyn
Kainos paprastai kyla greičiau, nei krenta. Kai žaliavos atpinga, įmonės ne visada tuoj pat sumažina galutines kainas. Kartais jos tikisi atstatyti anksčiau patirtus nuostolius, kartais sutartys su tiekėjais veikia ilgiau. Ekonomistai tai vadina kainų „lipnumu” (angl. sticky prices).
Mokesčiai ir akcizai
Kuras apmokestinamas akcizais ir PVM, kurie sudaro didelę kainos dalį. Kai žaliavų kaina keičiasi, procentinis galutinės kainos pokytis gali būti mažesnis, nes dalis kainos fiksuota. Maistas turi kitokią mokesčių struktūrą, todėl žaliavų svyravimai čia pasireiškia kitaip.
Kodėl tai jaučiasi stipriau
Yra ir psichologinė pusė. Maistą perkame dažnai, todėl kainų pokyčius pastebime greitai. Degalus pilame rečiau, o elektrą mokame per sąskaitas, tad kaina mažiau krenta į akis. Dėl to infliacijos jausmas dažnai susijęs su prekėmis, kurias perkame kiekvieną savaitę.
Ką galima padaryti
Palyginkite kainas už kilogramą ar litrą, o ne pakuotę. Rinkitės sezoninius produktus. Planuokite pirkinius ir mažinkite maisto atliekas. Tai nesustabdys infliacijos, bet gali sumažinti jos poveikį jūsų biudžetui.
Pabaigai
Skirtingos kainos kyla skirtingu greičiu todėl, kad turi skirtingas sąnaudų struktūras. Kai žinai, ką gali brangti ir kodėl, lengviau atskirti realų kainų kilimą nuo paprasto jausmo, kad „viskas brangsta”.
Nuotrauka: Acabashi, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.
