Kiekvieną mėnesį iš atlyginimo išskaičiuojamos „Sodros” įmokos, bet daugelis žmonių tik apytiksliai žino, ką jos duoda. Kai kas mano, kad pinigai guli sąskaitoje ir lauks pensijos. Iš tikrųjų sistema veikia kitaip, ir verta tai suprasti anksčiau, nei pasiekiame pensinį amžių. Kas yra „Sodra” „Sodra” yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Ji administruoja socialinio draudimo įmokas…
„Infliacija šoktelėjo!”, „BVP krenta!”, „Nedarbas auga!” Ekonomikos antraštės dažnai skamba dramatiškai. Bet už jų slypi skaičiai, kuriuos galima perskaityti ramiau. Štai keletas paprastų įpročių, kurie padeda atskirti svarbų signalą nuo triukšmo. 1. Skaitykite ne tik antraštę Antraštės trumpos ir sukurtos pritraukti dėmesį. Pagrindinė informacija ir kontekstas dažniausiai yra tekste. Prieš reaguodami, perskaitykite bent pirmas pastraipas…
Atlyginimo lapelyje matome išskaičiuotas sumas, bet retai galvojame, kur jos nukeliauja. Mokesčiai atrodo kaip kažkoks bendras „kritimas į juodą skylę”. Iš tikrųjų jie skirstomi gana aiškiai, nors schema sudėtinga. Pirmiausia: kokie mokesčiai mus liečia Dauguma darbuotojų Lietuvoje kasdien susiduria su keliomis pagrindinėmis mokesčių rūšimis: Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo uždarbio. Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos…
Ekonomikos naujienose beveik visada minimas BVP: „ekonomika augo 2 procentais”, „BVP susitraukė”. Tai atrodo kaip svarbiausias šalies „pažymys”. Tačiau ar jis iš tikrųjų parodo, kaip gyvena žmonės? Atsakymas: iš dalies taip, iš dalies ne. Kas yra BVP BVP, tai bendrasis vidaus produktas. Jis parodo visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai…
Darbo skelbime parašyta viena suma, sutartyje kita, o į sąskaitą ateina trečia. Kas čia vyksta? Paprastai kalbama apie dvi sąvokas: bruto („ant popieriaus”) ir neto („į rankas”). Skirtumas tarp jų yra mokesčiai. Kas yra bruto, o kas neto Bruto atlyginimas yra suma, nurodyta darbo sutartyje, prieš išskaičiuojant mokesčius. Neto atlyginimas yra tai, kas lieka po…
Laisvė pasirinkti projektus, nuosavas grafikas, potencialiai didesnės pajamos. Savarankiško darbo idėja daugeliui patraukli. Tačiau už jos slypi ir naujos atsakomybės: mokesčiai, apskaita, nenuspėjamos pajamos. Prieš žengiant žingsnį verta suprasti pagrindus. Kokie yra formos Lietuvoje savarankiškai dirbantys žmonės paprastai renkasi iš kelių variantų: Individuali veikla. Registruojatės kaip fizinis asmuo, vykdantis veiklą. Galite dirbti pagal verslo liudijimą…
Turite papildomų 200 eurų per mėnesį. Ką su jais daryti? Pervesti į taupomąją sąskaitą, investuoti ar sumokėti didesnę paskolos įmoką? Ši dilema pažįstama daugeliui, ir paprasto atsakymo nėra, bet yra aiškus būdas apie tai galvoti. Pagrindinis principas: palyginkite „grąžas” Kiekvienas euras gali daryti vieną darbą. Jei jį naudojate paskolai grąžinti, jis „uždirba” tiek, kiek sutaupote…
„Pasiskolinkite 300 eurų iki algos, grąžinsite tik 330.” Skamba nedaug. Tačiau už tokios paprastos frazės slypi brangi realybė, kurią lengva nepastebėti, kai pinigų reikia greitai. Trumpas laikotarpis, didelė metinė kaina Svarbiausia klaida yra žiūrėti tik į sumą, kurią reikia grąžinti. Jei už 300 eurų per mėnesį mokate 30 eurų, atrodo, kad tai 10 procentų. Bet…
Kartą atrodė paprasta: baigi universitetą, gauni diplomą, o su juo ir geresnį atlyginimą. Šiandien daug jaunų žmonių mato kitą realybę: diplomą turi daug, o skirtumas tarp jų atlyginimų nebūtinai didelis. Ką pasikeitė? Daugiau diplomų, mažesnė išskirtinumas Per kelis dešimtmečius aukštasis išsilavinimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, tapo masinis. Kai kažkas, ko anksčiau turėjo nedaugelis, tampa…
Tas pats jogurtas sostinėje kainuoja vieną sumą, nedideliame miestelyje kitą. Tas pats kirpimas, kava ar buto nuoma ir kainuoja skirtingai. Kodėl, jei prekė ta pati? Atsakymas slypi tame, kad kaina susideda ne tik iš prekės. Vietos kaina Didžiausias skirtumas dažniausiai kyla dėl vietinių išlaidų. Parduotuvė ar kavinė turi mokėti nuomą, komunalines paslaugas, darbuotojų atlyginimus. Didmiesčiuose…
