10 kasdienių išlaidų, kurios tyliai išsunkia biudžetą

10 kasdienių išlaidų, kurios tyliai išsunkia biudžetą

Dideli pirkiniai, tokie kaip automobilis ar remontas, yra akivaizdūs: juos planuojame, apie juos galvojame. Tačiau biudžetą dažnai išsunkia ne jie, o mažos, pasikartojančios išlaidos, kurių beveik nepastebime. Štai dešimt dažniausių. 1. Prenumeratos, kurių nebenaudojate Filmų platformos, muzikos paslaugos, programos, žurnalai, treniruoklių salės. Daugelis jų atnaujinamos automatiškai. Peržiūrėkite banko išrašą ir paklauskite: kada paskutinį kartą tai…

Visa apžvalga
Kodėl nekilnojamojo turto kainos retai krenta ilgam

Kodėl nekilnojamojo turto kainos retai krenta ilgam

Kiekvienais metais kas nors prognozuoja, kad būsto kainos „tuoj nukris”. Kartais jos tikrai nukrenta, bet dažniausiai trumpam. Kodėl būstas taip atsparus kritimui? Tam yra keletas aiškių priežasčių, nors visada svarbu pridurti: prognozuoti kainas niekam nepavyksta patikimai. Pasiūla auga lėtai Būstas statomas ilgai: reikia žemės, leidimų, finansavimo, statybos darbų. Todėl kai paklausa išauga, pasiūla negali reaguoti…

Visa apžvalga
Eurozona ir euras: ką pakeitė bendra valiuta mažos šalies kasdienybėje

Eurozona ir euras: ką pakeitė bendra valiuta mažos šalies kasdienybėje

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsiskaitome eurais. Daugeliui jau sunku prisiminti, kaip atrodė litų kupiūros. Bet ką tas pokytis iš tikrųjų pakeitė? Ar euras pasiteisino? Atsakymas nėra vienas, nes pokyčiai buvo ir matomi, ir nematomi. Kas buvo prieš euro įvedimą Nuo 2002 m. litas buvo „pririštas” prie euro fiksuotu kursu: vienas euras buvo…

Visa apžvalga
Dirbtinis intelektas ir darbas: kurios profesijos keisis labiausiai ir kaip pasiruošti

Dirbtinis intelektas ir darbas: kurios profesijos keisis labiausiai ir kaip pasiruošti

Kiekvienas naujas technologinis šuolis kelia tą patį klausimą: ar mašinos pakeis žmones? Dirbtinio intelekto atveju klausimas ypač aštrus, nes jis gali atlikti užduotis, kurios anksčiau atrodė išskirtinai žmogiškos: rašyti, analizuoti, kalbėti. Tačiau atsakymas sudėtingesnis nei „pakeis” ar „nepakeis”. Užduotys, o ne profesijos Svarbiausia mintis, kurią kartoja ekonomistai: technologijos paprastai keičia ne visas profesijas iš karto,…

Visa apžvalga
Kodėl kai kurių profesijų atlyginimai auga greičiau: 7 veiksniai, kuriuos verta žinoti

Kodėl kai kurių profesijų atlyginimai auga greičiau: 7 veiksniai, kuriuos verta žinoti

Kodėl vienų profesijų atlyginimai kyla kasmet, o kitų beveik stovi vietoje? Ši antraštė galėtų prasidėti sąrašu konkrečių profesijų, bet toks sąrašas greitai pasentų. Žymiai ilgiau galioja veiksniai, kurie lemia, kam rinka moka daugiau. 1. Trūkumas Svarbiausias dėsnis paprastas: kai darbuotojų reikia daugiau, nei jų yra, darbdaviai konkuruoja ir atlyginimai kyla. Kai specialistų per daug, atlyginimai…

Visa apžvalga
Kaip suprasti, ar tavo atlyginimas teisingas jūsų rinkoje

Kaip suprasti, ar tavo atlyginimas teisingas jūsų rinkoje

„Teisingas atlyginimas” skamba kaip vienas skaičius, bet iš tikrųjų tai intervalas, kuris priklauso nuo profesijos, patirties, miesto, įmonės dydžio ir sektoriaus. Gera žinia ta, kad šį intervalą galima įvertinti metodiškai. Pradėkite nuo tikslaus apibrėžimo Prieš ieškodami duomenų, užsirašykite: kokios jūsų pareigos iš tikrųjų (ne tik pavadinimas), kiek metų patirties turite, kokias užduotis atliekate, kokia įmonė…

Visa apžvalga
Sudėtinės palūkanos: kaip 100 eurų per kelis dešimtmečius pavirsta dideliu skaičiumi

Sudėtinės palūkanos: kaip 100 eurų per kelis dešimtmečius pavirsta dideliu skaičiumi

Albertui Einšteinui kartais priskiriama frazė, kad sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas. Ar jis taip tikrai pasakė, neaišku, bet pati idėja yra tikra ir svarbi. Sudėtinės palūkanos paaiškina, kodėl laikas yra galingas finansinis įrankis. Paprastos ir sudėtinės palūkanos Paprastos palūkanos skaičiuojamos kiekvienais metais nuo pradinės sumos. Jei turite 100 eurų ir gaunate 5 procentus, kasmet…

Visa apžvalga
Kas yra infliacija ir kodėl tavo pinigai kasmet „sveria" mažiau

Kas yra infliacija ir kodėl tavo pinigai kasmet „sveria” mažiau

Prisimenate, kiek kainavo duonos kepalas prieš dešimt metų? Beveik tikrai mažiau nei dabar. Šis kainų kilimas laikui bėgant ir vadinamas infliacija. Ji atrodo paprasta, bet už jos slypi keletas svarbių idėjų. Kas yra infliacija Infliacija rodo, kaip greitai vidutiniškai kyla prekių ir paslaugų kainos. Jei metinė infliacija yra 3 procentai, tai reiškia, kad tipinis krepšelis,…

Visa apžvalga
Kaip derėtis dėl algos: argumentai, kuriuos vadovai girdi iš tikrųjų

Kaip derėtis dėl algos: argumentai, kuriuos vadovai girdi iš tikrųjų

Daugelis žmonių derybų dėl atlyginimo bijo labiau nei pačio darbo. Tačiau gera žinia ta, kad dažniausiai joms nereikia nei specialaus talento, nei kietumo. Reikia pasiruošimo ir aiškaus pasakojimo. Pasiruošimas yra pusė darbo Prieš pokalbį išsiaiškinkite tris dalykus. Pirma, kiek rinkoje mokama už panašias pareigas (skelbimai, atlyginimų apžvalgos). Antra, kokie yra jūsų pasiekimai ir ką padarėte,…

Visa apžvalga
„Shrinkflation": kaip gamintojai tyliai mažina pakuotes ir kodėl to nematome

„Shrinkflation”: kaip gamintojai tyliai mažina pakuotes ir kodėl to nematome

Šokolado plytelė lieka ta pati, kaina ta pati, o pakuotėje daugiau oro. Taip atrodo reiškinys, kurį anglų kalba vadina „shrinkflation” (nuo žodžių „shrink” – mažėti ir „inflation” – infliacija). Jo esmė paprasta: prekės kaina nesikeičia, bet kiekis sumažėja. Kaip tai veikia Vietoj to, kad pakeltų kainą, gamintojas sumažina kiekį: 500 gramų pakuotė tampa 450 gramų,…

Visa apžvalga