Nekilnojamojo turto skelbimuose vis dažniau pirmiausia žiūrima ne į kambarių skaičių, o į raidę: A++, B ar G. Ji per kelias sekundes pasako, ar būstas bus šiltas ir taupus, ar kas mėnesį teks mokėti dideles sąskaitas už šildymą. Vis dėlto daugelis nežino, kaip ši klasė nustatoma, kuo skiriasi A nuo A++ ir kaip sužinoti, kokios klasės yra jų pačių namas. Šiame straipsnyje viską paaiškiname paprastai, remdamiesi galiojančiu reglamentu.
Kiek yra energinio naudingumo klasių
Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 pastatai ir jų dalys skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Aukščiausia yra A++ klasė, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. Žemiausia G klasė priskiriama pastatams, kurie energiją naudoja labai neefektyviai.
Paprastai klasės grupuojamos taip:
- G, F ir E – seni, neapšiltinti ar menkai apšiltinti pastatai su dideliais šilumos nuostoliais;
- D ir C – iš dalies atnaujinti arba senesni naujos statybos pastatai;
- B – taupūs pastatai, kurių atitvaros ir šildymo sistema sutvarkytos kompleksiškai;
- A, A+ ir A++ – šiuolaikiniai, labai sandarūs pastatai, kuriuose didelę energijos dalį sudaro atsinaujinantys ištekliai.
Daugiau apie kiekvienos klasės ypatumus ir tipinius pastatus rasite išsamiame gide apie statinių energinio naudingumo klases.
Kaip nustatoma klasė
Klasė nėra suteikiama „iš akies“. Ją apskaičiuoja atestuotas ekspertas pagal reglamente nustatytą mėnesinio skaičiavimo metodą. Svarbiausi du rodikliai vadinami C1 ir C2.
- C1 parodo, kaip efektyviai pastatas naudoja neatsinaujinančią pirminę energiją šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui, palyginti su norminiu dydžiu.
- C2 parodo tą patį karšto buitinio vandens ruošimui.
Kuo mažesnė rodiklio vertė, tuo pastatas taupesnis. Reglamente nustatytos tokios C1 ribos:
- A++ klasei C1 turi būti mažesnis nei 0,30 (ir C2 ne didesnis kaip 0,70);
- A+ klasei C1 mažesnis nei 0,50 (C2 ne didesnis kaip 0,80);
- A klasei C1 mažesnis nei 0,70 (C2 ne didesnis kaip 0,85);
- B klasei C1 mažesnis nei 1,00 (C2 ne didesnis kaip 0,99);
- C klasei C1 mažesnis nei 1,50;
- D klasei C1 mažesnis nei 2,00;
- E klasei C1 mažesnis nei 2,50;
- F klasei C1 mažesnis nei 3,00;
- G klasė priskiriama, kai C1 yra 3,00 arba didesnis.
Tačiau vien šių skaičių neužtenka. Kad pastatas būtų priskirtas aukštesnei klasei, jis turi atitikti ir kitus reikalavimus: atitvarų šilumos nuostolių, sandarumo, šildymo sąnaudų ir atsinaujinančios energijos dalies. Todėl du panašiai atrodantys namai gali gauti skirtingas klases.
Internete vis dar galima rasti senesnių šaltinių, kuriuose nurodoma, kad A++ klasei C1 turi būti mažesnis nei 0,25. Ši riba pakeista dar 2020 m., todėl remkitės tik galiojančia reglamento redakcija.
Atsinaujinanti energija ir dujinis šildymas
Vienas dažniausiai nepastebimų reikalavimų susijęs su atsinaujinančia energija. Pagal reglamentą suminis atsinaujinančios pirminės energijos kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % (C klasė), 30 % (B klasė), 35 % (A klasė) ir 40 % (A+ klasė) pastatui šildyti suvartojamos neatsinaujinančios pirminės energijos. D ir E klasėms toks reikalavimas netaikomas.
Praktinė išvada paprasta: jei namas šildomas tik gamtinėmis dujomis, net ir naujausiu kondensaciniu katilu, aukštesnės nei D klasės jis paprastai nepasieks. Norint pakilti iki C, B ar aukštesnės klasės, reikia pridėti atsinaujinantį šaltinį: saulės elektrinę, šilumos siurblį, saulės kolektorius ar kietąjį biokurą.
Kokios klasės reikalaujama naujiems pastatams
Naujiems pastatams minimali klasė priklauso nuo to, kada išduoti ar prašyti statybą leidžiantys dokumentai:
- projektavimo sąlygos išduotos po 2006 m. sausio 4 d. – ne žemesnė kaip C klasė;
- statybos leidimas išduotas po 2014 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip B klasė;
- prašymas išduoti statybos leidimą pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d. – ne žemesnė kaip A klasė;
- prašymas pateiktas po 2018 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip A+ klasė;
- prašymas pateiktas po 2021 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip A++ klasė.
Kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, vietoj leidimo datos vertinama statybos darbų pradžia. Perkant naujos statybos namą verta patikrinti, ar jo sertifikate nurodyta klasė atitinka reikalavimus, galiojusius pagal statybos leidimo datą.
Atnaujinamiems pastatams, kurių modernizavimas nuo 2024 m. sausio 1 d. finansuojamas valstybės ar Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, keliamas reikalavimas pasiekti ne žemesnę kaip B klasę.
Kaip sužinoti savo namo klasę
Patikrinkite registre
Visi išduoti energinio naudingumo sertifikatai registruojami, o jų sąrašas yra viešas. Paiešką lengviausia atlikti pagal pastato unikalų numerį, kurį rasite Registrų centro išraše. Kaip tai padaryti, nuosekliai paaiškinta straipsnyje apie paiešką SSVA sertifikatų registre.
Jei sertifikatas rastas, matysite pastato klasę, išdavimo datą ir galiojimo pabaigą. Sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.
Jei sertifikato nėra
Jei registre įrašo nėra arba sertifikato galiojimas baigėsi, vienintelis būdas sužinoti tikrąją klasę yra naujas sertifikavimas. Jį atlieka atestuotas ekspertas, įvertinęs atitvaras, langus, šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemas. Kartu su sertifikatu gausite rekomendacijas, kaip klasę pagerinti.
Atkreipkite dėmesį, kad vertinimas „pagal amžių“ dažnai klaidina. Apšiltintas senas namas su šilumos siurbliu gali turėti geresnę klasę nei naujesnis, bet tik dujomis šildomas pastatas. Ką reiškia konkreti energinio naudingumo klasė jūsų būstui, geriausiai parodo tik skaičiavimai.
Kaip pakelti namo klasę
Jei dabartinė klasė jūsų netenkina, dažniausiai veiksmingiausi šie žingsniai:
- Atitvarų šiltinimas. Stogas, sienos ir grindys yra didžiausių šilumos nuostolių vietos.
- Langų ir durų keitimas. Rinkitės gaminius su gera šilumine varža ir pasirūpinkite kokybišku montavimu.
- Šildymo sistemos modernizavimas. Šilumos siurblys ar kitas atsinaujinantis šaltinis dažnai lemia, ar pavyks pasiekti B klasę.
- Vėdinimas su rekuperacija. Aukščiausių klasių gyvenamuosiuose namuose jis įrengiamas beveik visada.
- Sandarumo gerinimas. Nesandarus namas praranda šilumą, net jei apšiltintas storu sluoksniu.
Svarbu darbus planuoti kaip visumą. Pavieniai pagerinimai sumažina sąskaitas, bet klasę pakelia rečiau, nei tikimasi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar namo klasė gali pasikeisti?
Taip. Klasė atspindi pastato būklę sertifikavimo metu. Apšiltinus atitvaras, pakeitus langus ar šildymo sistemą, naujas sertifikatas gali parodyti aukštesnę klasę. Senasis sertifikatas automatiškai neatsinaujina, todėl norint, kad dokumentuose būtų matoma nauja klasė, reikia iš naujo sertifikuoti pastatą.
Ar butas ir visas daugiabutis gali turėti skirtingas klases?
Gali. Buto sertifikatas gali būti išduodamas pagal viso pastato sertifikatą, tačiau butui gali būti parengtas ir atskiras sertifikatas. Jei butui išduotas tipinis sertifikatas, jam visada priskiriama žemiausia klasė, nepaisant tikrosios būklės.
Kuo A klasė skiriasi nuo A++?
Visų pirma griežtesnėmis C1 ir C2 ribomis, sandarumo reikalavimu ir didesne atsinaujinančios energijos dalimi. A++ klasės gyvenamojo namo sandarumo rodiklis n50 neturi viršyti 0,60, o A klasės namui leidžiama 1,00.
Sužinokite tikrąją savo namo klasę
Energinio naudingumo klasė yra ne tik skaičius sertifikate. Ji veikia būsto vertę, šildymo išlaidas ir galimybę gauti valstybės paramą renovacijai. Jei norite sužinoti, kokios klasės yra jūsų namas, ar planuojate jį atnaujinti, kreipkitės į Sertifikatas24.lt. Dirbame visoje Lietuvoje ir parengiame registruotus energinio naudingumo sertifikatus su aiškiomis rekomendacijomis.
