Pomidorai nuskinti, agurkų lapai sudžiūvę, ir šiltnamis dažnai paliekamas iki kovo. Tačiau būtent dabar, kol žemė dar neįšalusi, verta skirti porą valandų konstrukcijai. Žiema polikarbonatiniam šiltnamiui nėra pavojinga pati savaime, tačiau sniegas, vėjas ir užsilikusi drėgmė per kelis mėnesius gali padaryti daugiau žalos nei visa vasara.
Trumpai: prieš žiemą šiltnamį reikia išvalyti, patikrinti tvirtinimus, uždaryti orlaides, o stačiasieniams ir platesniems modeliams – įstatyti laikinas atramas po stogu. Polikarbonato nuimti nereikia: ŠILTNAMIŲ BAZĖ šiltnamiai, kaip ir dauguma polikarbonatinių modelių, sukurti taip, kad danga liktų per visus metus, tačiau karkasui naudinga šiek tiek priežiūros.
1. Išneškite augalų liekanas
Nudžiūvę stiebai, lapai ir šaknys – žiemovietė ligų sukėlėjams ir kenkėjams. Fitoftorozės, miltligės ir kitų ligų pradai ant augalų liekanų sėkmingai sulaukia pavasario. Todėl viską, kas augo, verta išnešti iš šiltnamio. Sveikas liekanas galima kompostuoti, o ligotas geriau sudeginti ar išmesti su atliekomis.
Kartu nuimkite virves, segtukus ir kuoliukus. Jie taip pat gali būti užkratų nešiotojai, o pavasarį naujos atrodys geriau nei sena, pajuodusi virvė.
2. Nuplaukite dangą
Per sezoną ant polikarbonato susikaupia dulkės, žiedadulkės, dumblių ir samanų sluoksnis plokščių kanaluose ir kraštuose. Švelnus muilo tirpalas ir minkšta kempinė – viskas, ko reikia. Abrazyvinės priemonės ir kietieji šepečiai braižo UV apsauginį sluoksnį, kuris saugo polikarbonatą nuo pageltimo.
Švari danga turi ir praktinę naudą: kovo mėnesį, kai šviesos dar mažai, kiekvienas procentas pralaidumo pagreitina žemės įšilimą.
3. Patikrinkite varžtus ir sujungimus
Per vasarą karštis ir vėjas karkasą „pajudina“. Pereikite visus sujungimus ir priveržkite atsilaisvinusius varžtus. Ypatingą dėmesį skirkite durims ir orlaidėms: jei jos kabo laisvai, žiemos vėjas jas daužys, o tai ilgainiui pažeidžia ir rėmą, ir dangą.
Jei šiltnamis stovi ant T formos kojų, patikrinkite, ar jos vis dar tvirtai laikosi žemėje. Rudens lietūs suminkština gruntą, o pirmoji vėtra gali pakelti nepakankamai įtvirtintą kraštą.
4. Uždarykite orlaides ir duris
Atviros orlaidės žiemą neatneša naudos, tačiau atveria kelią vėjui į vidų. Vėjas, patekęs po stogu, sukuria kėlimo jėgą, kurią konstrukcija atlaiko blogiau nei slėgį iš viršaus. Durys ir orlaidės uždaromos ir užfiksuojamos.
Automatiniai stoglangio pakėlikliai žiemą nedirba, nes temperatūra nepasiekia jų veikimo ribos. Kai kurie sodininkai juos nuima ir laiko šiltai, kad skystis cilindre neužšaltų ir tarnautų ilgiau.
5. Įstatykite laikinas atramas
Arkiniai šiltnamiai sniegą nuleidžia geriau, nes jis nuslysta lanku žemyn. Stačiasieniuose ir dvišlaičiuose modeliuose, ypač platesniuose nei 3 m, sniegas gali užsilikti ant stogo. Tokiu atveju naudinga po kiekviena antrąja ar trečiąja sija įstatyti laikiną atramą – medinį tašą ar metalinį vamzdį ant tvirto pagrindo.
Atramos nekeičia konstrukcijos, bet ženkliai padidina jos atsargą per didelį snygį. Pavasarį jos tiesiog išimamos.
6. Paruoškite dirvą
Ruduo – geriausias metas papildyti šiltnamio dirvą kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Per žiemą medžiagos pradeda irti, o pavasarį dirva bus puri ir derlinga. Dalis daržininkų sėja žaliąsias trąšas, pavyzdžiui, rugius ar garstyčias, kurios žiemą apsaugo dirvą, o pavasarį įterpiamos.
Šiltnamyje dirva nuolat naudojama tiems patiems augalams, todėl kas kelerius metus naudinga pakeisti viršutinį sluoksnį arba bent jį papildyti.
Atramų nereikia, jei šiltnamis arkinis, siauras ir stovi vietoje, kur sniegas nuo jo laisvai nuslysta. Tačiau jei šalia stovi pastatas, nuo kurio stogo sniegas gali nukristi ant šiltnamio, verta pasirūpinti apsauga ir arkiniam modeliui.
7. Planuokite sniego valymą
Didelis sniegas Lietuvoje ne kasmet, tačiau kai jis iškrenta, šiltnamis turi būti pasiekiamas. Takas iki jo, šluota ar minkštas grėblys sniegui nuo stogo nubraukti – smulkmenos, kurios praverčia, kai po naktinio snygio ant stogo susikaupia šlapias, sunkus sluoksnis.
Sniegą braukite švelniai, iš išorės, nedaužydami dangos. Ledo nekapokite: jį geriau palikti, kol atšils.
Ar verta šiltnamį dezinfekuoti?
Jei vasarą augalus kankino ligos, rudenį verta nuplauti ne tik dangą, bet ir karkasą iš vidaus, ypač sujungimus ir kampus, kur kaupiasi nešvarumai. Tam pakanka muilo tirpalo, o stipresnes priemones geriau naudoti pagal gamintojo nurodymus ir tik ant metalo, nepažeidžiant polikarbonato.
Dirvos paviršių galima perkasti ir palikti atvirą šalčiui: įšalas sunaikina dalį kenkėjų lervų, žiemojančių viršutiniame sluoksnyje. Kai kurie daržininkai žiemą net specialiai įmeta sniego į šiltnamį, kad dirva būtų drėgna ir įšaltų tolygiai, o pavasarį joje būtų drėgmės atsargų.
Ką daryti su vidiniais priedais?
Lentynas, laistymo sistemų žarnas ir lašintuvus geriausia išardyti ir laikyti sausoje patalpoje. Vanduo, likęs žarnose, užšąla ir gali jas suskaldyti. Talpas vandeniui ištuštinkite ir apverskite.
Durų spynas ir vyrius patepkite, kad pavasarį jie neužstrigtų. Šie darbai užtrunka vieną šeštadienio popietę. Mainais pavasarį šiltnamis bus švarus, tvirtas ir paruoštas pirmiesiems daigams, o ne remontui.
