Dviem žmonėms miegamajame per naktį reikia maždaug 50–60 m³/h šviežio oro, kad anglies dioksido koncentracija neviršytų apie 1 000 ppm. Uždarytais langais tokio oro kiekio nepasiekiama, o pravėrus langą žiemą oras tampa labai sausas ir šaltas. Mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu sprendžia abi problemas, jei teisingai parinktas oro srautas ir drėgmės grąžinimas.
Kiek anglies dioksido susikaupia uždarame miegamajame?
Miegantis suaugęs žmogus per valandą iškvepia apie 15–20 litrų anglies dioksido, todėl uždarame 12 m² miegamajame dviese koncentracija per valandą gali pakilti daugiau nei 1 000 ppm. Kambario oro tūris yra apie 31 m³, o du žmonės per valandą į jį išskiria maždaug 35 litrus anglies dioksido.
Realybėje dalis oro prasiskverbia pro langų tarpines ir duris, todėl kaupimasis lėtesnis. Tačiau naujais sandariais langais ir uždarytomis durimis rytui išaušus matuokliai miegamuosiuose dažnai rodo 1 500–2 500 ppm. Lauko ore anglies dioksido koncentracija yra apie 420 ppm.
Plačiai naudojama orientacinė gero oro riba patalpose yra apie 1 000 ppm. Viršijus ją, žmonės dažniau skundžiasi galvos skausmu, prastu miegu ir sunkia galva ryte. Lietuvoje patalpų mikroklimato reikalavimus gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose nustato higienos norma HN 42:2009.
Vaikų kambariai dažnai būna mažesni nei tėvų miegamieji, todėl juose oras blogėja greičiausiai. Net vienas vaikas 8–9 m² kambaryje uždarytomis durimis per naktį gali pasiekti panašią koncentraciją kaip du suaugusieji didesniame miegamajame. Planuojant vėdinimą, šiems kambariams verta skirti ne mažesnį srautą nei kitiems.
Kodėl atviras langas žiemą nėra išeitis?
Žiemą pro langą patekęs šaltas oras, sušilęs iki kambario temperatūros, tampa labai sausas, nes šaltas oras gali turėti labai mažai vandens garų. Esant –10 °C, net prisotintame ore yra tik apie 2 gramai vandens kubiniame metre.
Sušildžius tokį orą iki 21 °C, jis galėtų sulaikyti apie 18 gramų kubiniame metre, todėl santykinė drėgmė nukrenta iki maždaug 10–12 %. Kambaryje šį poveikį sušvelnina žmonių kvėpavimas, augalai ir virimas, tačiau intensyviai vėdinant langu drėgmė vis tiek greitai mažėja. Be to, atviras langas naktį atvėsina kambarį netolygiai, o šalia jo miegančiam žmogui gali būti per šalta.
Kokia drėgmė patalpose laikoma tinkama?
Gyvenamosiose patalpose dažniausiai siekiama 40–60 % santykinės drėgmės, o šildymo sezono metu priimtina ir šiek tiek žemesnė, apie 30–40 %. Per sausas oras sausina akis ir nosies gleivinę, didina statinę elektrą, o per drėgnas skatina pelėsį ir dulkių erkių dauginimąsi.
Drėgmės matuoklis kainuoja nedaug ir padeda suprasti, kuri problema aktuali jūsų namuose. Jei žiemą drėgmė nuolat žemesnė nei 30 %, verta pagalvoti apie vėdinimą su drėgmės grąžinimu. Jei virš 60 % ir rasoja langai, oro keitimo akivaizdžiai per mažai.
Kuo skiriasi vėdinimas ir šilumos atgavimas?
Vėdinimas yra oro keitimas, o šilumos atgavimas yra papildoma funkcija, leidžianti šalinamo oro šilumą perduoti šviežiam orui. Sąvokos rekuperacija, vėdinimas kasdienėje kalboje dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau techniškai pirmoji yra antrosios dalis.
Name galima turėti mechaninį vėdinimą be šilumos atgavimo, pavyzdžiui, tik ištraukimo ventiliatorius vonioje ir virtuvėje. Tokia sistema pašalina drėgmę, bet į kambarius per sienų groteles žiemą traukia šaltą orą. Įrenginys su šilumokaičiu tiekia jau sušildytą orą, todėl miegamajame nėra skersvėjo, o šilumos nuostoliai daug mažesni.
Kaip vėdinimo įrenginys gali grąžinti drėgmę?
Drėgmę grąžinti gali rotorinis šilumokaitis su higroskopine danga ir entalpinis plokštelinis šilumokaitis su membrana, o įprastas plokštelinis šilumokaitis perduoda tik šilumą. Rotorius sukasi tarp šalinamo ir tiekiamo oro srautų, todėl jo paviršius pakaitomis sugeria ir atiduoda vandens garus.
„Name, kuriame žiemą drėgmė krenta žemiau 30 %, dažnai rekomenduojame rotorinį sprendimą. Rotaciniai vėdinimo įrenginiai (rekuperatoriai) dalį vandens garų grąžina atgal į kambarius, todėl gyventojai rečiau skundžiasi sausomis akimis ir nebereikia atskiro drėkintuvo“, – sako vėdinimo sistemų projektuotojas.
Svarbu, kad įrenginys turėtų ir priešingą galimybę. Vasarą ar drėgną rudenį valdiklis turi sulėtinti arba sustabdyti rotorių, kad drėgmės perteklius nebūtų grąžinamas į vidų.
Ar veikiantis įrenginys netrukdys miegoti?
Teisingai suprojektuota vėdinimo sistema miegamajame neturėtų būti girdima, nes čia dažniausiai siekiama ne daugiau kaip 25 dB(A) garso lygio. Girdimą triukšmą labiau lemia ortakių skersmuo, slopintuvai ir difuzorių vieta nei pats įrenginys.
Daugelis valdiklių turi naktinį režimą, kuris sumažina srautą nustatytomis valandomis. Vis dėlto per daug jo mažinti nereikėtų, nes būtent naktį miegamajame susikaupia daugiausia anglies dioksido. Geriausias sprendimas yra toks srautas, kurio negirdite ir kuris ryte palieka gaivų orą.
Nuo ko pradėti
Kelias savaites pamatuokite anglies dioksido koncentraciją ir drėgmę miegamajame naktį. Šie du skaičiai parodys, ar trūksta oro, ar drėgmės, ar abiejų, ir padės pasirinkti tinkamą šilumokaičio tipą.
