Kiekvienas naujas technologinis šuolis kelia tą patį klausimą: ar mašinos pakeis žmones? Dirbtinio intelekto atveju klausimas ypač aštrus, nes jis gali atlikti užduotis, kurios anksčiau atrodė išskirtinai žmogiškos: rašyti, analizuoti, kalbėti. Tačiau atsakymas sudėtingesnis nei „pakeis” ar „nepakeis”.
Užduotys, o ne profesijos
Svarbiausia mintis, kurią kartoja ekonomistai: technologijos paprastai keičia ne visas profesijas iš karto, o atskiras užduotis jose. Kiekviena profesija susideda iš daugybės užduočių. Dirbtinis intelektas gali perimti kai kurias iš jų, o kitas palikti žmogui. Todėl realus klausimas yra ne „ar mano profesija išnyks”, o „kokią mano darbo dalį galima automatizuoti”.
Kas keičiasi labiausiai
Labiausiai paveikiamos užduotys yra tos, kurios yra pasikartojančios, remiasi dokumentais ir duomenimis, o rezultatas gali būti patikrinamas. Pavyzdžiui:
- tekstų rengimas ir redagavimas pagal šablonus;
- informacijos paieška ir apibendrinimas;
- paprastos analizės ir ataskaitos;
- klientų aptarnavimo pagrindinis lygis;
- programavimo dalis, susijusi su standartiniu kodu;
- vertimai ir transkripcija.
Tai nereiškia, kad šios profesijos išnyks. Daugeliu atvejų pasikeis, kaip jose dirbama, ir kokie įgūdžiai bus vertinami.
Kas keičiasi mažiau
Sunkiau automatizuojami darbai, kuriuose reikalingas fizinis buvimas, mažai nuspėjama aplinka, žmonių tarpusavio pasitikėjimas ar atsakomybė. Tai gali būti daugelis amatų, sveikatos priežiūros darbų, švietimo, kai reikia žmogiško ryšio, sudėtingų derybų, kūrybinių sprendimų, vadovavimo. Tačiau ir čia technologija gali tapti pagalbininku.
Dar viena svarbi mintis: net kai užduotį galima automatizuoti, žmogaus vaidmuo gali pasislinkti į kontrolę, vertinimą ir atsakomybę. Už rezultatą vis tiek turi atsakyti žmogus.
Istorija mus moko dviejų dalykų
Pirma, ankstesnės technologinės revoliucijos naikino tam tikras darbo vietas, bet kūrė ir naujas, kurių anksčiau neįsivaizdavome. Antra, perėjimas dažnai būdavo skausmingas tiems, kurie neturėjo laiko ar galimybių persikvalifikuoti. Todėl svarbu ne tik, ar naujų darbo vietų atsiras, bet ir kaip greitai žmonės gali prie jų prisitaikyti.
Prognozės, kiek darbo vietų bus prarasta ar sukurta, labai skiriasi, ir joms reikia žiūrėti atsargiai.
Kaip pasiruošti
- Išbandykite įrankius. Geriausias būdas suprasti, ką dirbtinis intelektas gali ir ko ne, yra juo naudotis savo darbe.
- Stiprinkite tai, ko mašinos nedaro gerai. Kritinis mąstymas, komunikacija, empatija, sprendimų priėmimas neapibrėžtumo sąlygomis.
- Gilinkite savo srities žinias. Kad galėtumėte vertinti, ar rezultatas geras, reikia suprasti dalyką.
- Mokykitės nuolat. Gebėjimas mokytis yra svarbesnis už vieną konkretų įgūdį.
- Kurkite platų kontaktų tinklą. Daug galimybių atsiranda per žmones.
- Išlaikykite finansinį saugumą. Pagalvė suteikia laiko persikvalifikuoti.
Darbdaviams ir valstybei
Įmonės turi galimybę mokyti darbuotojus ir pasitelkti technologiją, kad padidintų našumą, o ne vien mažintų kaštus. Valstybei svarbu užtikrinti švietimą, perkvalifikavimo programas ir socialinę apsaugą pereinamuoju laikotarpiu.
Pabaigai
Dirbtinis intelektas yra įrankis, kuris keičia darbo turinį. Nežinome tiksliai, kaip greitai ir kaip giliai. Bet žinome, kad žmonės, kurie išlaiko smalsumą ir gebėjimą mokytis, paprastai geriausiai prisitaiko prie pokyčių.
Nuotrauka: Masakatsu Ukon, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons.
