Atlyginimo lapelyje matome išskaičiuotas sumas, bet retai galvojame, kur jos nukeliauja. Mokesčiai atrodo kaip kažkoks bendras „kritimas į juodą skylę”. Iš tikrųjų jie skirstomi gana aiškiai, nors schema sudėtinga.
Pirmiausia: kokie mokesčiai mus liečia
Dauguma darbuotojų Lietuvoje kasdien susiduria su keliomis pagrindinėmis mokesčių rūšimis:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo uždarbio.
- Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos per „Sodrą”.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį moka kiekvienas pirkdamas prekes ir paslaugas.
- Akcizai degalams, alkoholiui, tabakui.
- Nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai, jei turite turto.
Todėl valstybei mokame ne tik gaudami pajamas, bet ir jas išleisdami.
Du didžiausi „kišenės”: valstybės biudžetas ir „Sodra”
Surinkti pinigai keliauja į skirtingus fondus. Dalis patenka į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojamos bendros valstybės funkcijos. Kita dalis, socialinio draudimo įmokos, patenka į „Sodros” biudžetą, iš kurio mokamos pensijos, ligos, motinystės ir nedarbo išmokos. Sveikatos draudimo įmokos finansuoja gydymo paslaugas per Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Kam išleidžiama
Tiksli struktūra kasmet keičiasi, bet pagrindinės išlaidų kryptys paprastai yra šios:
- Socialinė apsauga. Pensijos, išmokos šeimoms ir vaikams, nedarbo išmokos, pagalba neįgaliesiems.
- Sveikata. Ligoninės, poliklinikos, kompensuojami vaistai, skubi pagalba.
- Švietimas. Mokyklos, universitetai, mokytojų atlyginimai, mokymo priemonės.
- Gynyba ir saugumas. Kariuomenė, policija, pasienis, gaisrinė gelbėjimo tarnyba.
- Infrastruktūra. Keliai, tiltai, viešasis transportas, energetikos tinklai.
- Teisingumas ir valdymas. Teismai, savivaldybės, administravimas.
- Kultūra ir sportas. Muziejai, bibliotekos, sporto objektai.
- Skolų aptarnavimas. Palūkanos už valstybės skolas.
Konkrečius skaičius ir pasiskirstymą galite rasti Finansų ministerijos ir savivaldybių skelbiamuose biudžetuose.
Dalis lieka savivaldybei
GPM yra vienas iš pagrindinių savivaldybių pajamų šaltinių. Dalis jūsų sumokėto mokesčio grįžta į jūsų miesto ar rajono biudžetą, kuris finansuoja vietos mokyklas, darželius, gatvių priežiūrą, viešąjį transportą ir kitas paslaugas. Todėl vietos paslaugų lygis iš dalies priklauso nuo to, kiek mokesčių surenkama regione.
Kodėl atrodo, kad „niekas nepasikeičia”
Valstybės išlaidos dažniausiai matomos ne kaip konkretūs „mūsų pinigai”, o kaip paslaugos, kurias laikome savaime suprantamomis: gaisrinė, kuri atvyksta, kelias, kuriuo važiuojame, mokykla, į kurią eina vaikas. Jos tampa pastebimos, kai sutrinka. Todėl mokesčiai dažnai suvokiami kaip prarastas pinigas, nors iš dalies tai yra kolektyvinis pirkinys.
Ar visada efektyviai
Čia prasideda politinė diskusija. Žmonės nesutaria, ar valstybė išleidžia pinigus efektyviai, ar mokesčiai tinkamo dydžio, kokios paslaugos turi būti finansuojamos viešai. Tai teisėti ginčai, ir skirtingos šalys renkasi skirtingus modelius. Tačiau svarbu skirti, kas yra faktai (kiek surenkama, kiek išleidžiama), o kas vertinimai.
Kaip pasižiūrėti pačiam
Valstybės biudžeto duomenys skelbiami viešai. Galite pasitikrinti Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės ir savivaldybių svetainėse. Kai kurios institucijos skelbia ir supaprastintas „piliečio biudžeto” versijas.
Pabaigai
Mokesčiai yra kainos, kurią mokame už bendras paslaugas, atspindys. Nesvarbu, ar manote, kad ta kaina teisinga, verta suprasti, kur ji nukeliauja. Tada ir diskusijos apie mokesčius tampa konkretesnės, ir mažiau emocingos.
Nuotrauka: Georges Boulougouris / European Union, 2016 / EC – Audiovisual Service, CC BY 4.0, Wikimedia Commons.
